Planuojate keisti seną, susidėvėjusį stogą, bet kaimynas pagąsdino, kad tam reikės statybos leidimo ir sudėtingų procedūrų? Iš tiesų, situacija nėra tokia paprasta. Kartais leidimo nereikia, o kartais jo ignoravimas gali užtraukti tūkstantines baudas ir prievolę atstatyti buvusią padėtį.
Šiame straipsnyje, remdamiesi Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, aiškiai atsakysime, kada stogo keitimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), o kada galite darbus pradėti be jokių formalumų.
Paprastasis remontas vs. Kapitalinis remontas: kur riba?
Viskas priklauso nuo to, kokio tipo remontą planuojate atlikti. Statybos įstatymas išskiria dvi pagrindines kategorijas, nuo kurių priklauso reikalavimai.
Paprastasis remontas. Jo tikslas – atkurti esamą būklę, nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų. Stogo atveju tai reiškia:
- Stogo dangos keitimas (pvz., senos į naują).
- Lietaus nuvedimo sistemos keitimas.
- Apšiltinimo sluoksnio atnaujinimas.
- Pakalimų, vėjalenčių ir kitų apdailos elementų keitimas.
Svarbiausia: Jei keičiate tik dangą į analogišką ar lengvesnę, nekeisdami stogo formos ir gegnių – tai yra paprastasis remontas.
Kapitalinis remontas. Čia jau kalbama apie laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, stiprinimą ar keitimą. Stogo atveju tai būtų:
- Gegnių ar kitų laikančiųjų sijų keitimas, stiprinimas.
- Stogo formos keitimas (pvz., iš dvišlaičio į mansardinį, stogo pakėlimas).
- Naujų stoglangių, kurie reikalauja konstrukcijos dalių išpjovimo, įrengimas.

Kada leidimas yra PRIVALOMAS?
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) yra privalomas šiais atvejais:
1. Atliekant kapitalinį remontą. Jei jūsų planuojami darbai apima bent menkiausią laikančiųjų konstrukcijų (gegnių) keitimą ar stiprinimą – leidimas yra būtinas.
2. Keičiant išvaizdą kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje. Jei jūsų namas yra saugomoje teritorijoje (pvz., senamiestyje, kurorte) ar yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, net ir paprastas dangos spalvos ar tipo keitimas (paprastasis remontas) reikalauja SLD ir projekto suderinimo su paveldosaugos institucijomis.
3. Keičiant stogo dangą į ženkliai sunkesnę. Pavyzdžiui, jei keičiate lengvą skardinę dangą į sunkias betonines ar keramines čerpes. Toks keitimas didina apkrovą į laikančiąsias konstrukcijas ir visą pastatą, todėl priskiriamas kapitaliniam remontui.
Kada leidimo tikrai NEREIKIA?
Galite jaustis ramiai ir pradėti darbus be leidimo, jei jūsų situacija atitinka visas šias sąlygas:
- Jūsų pastatas nėra kultūros paveldo objektas ar jo teritorijoje.
- Atliekate paprastąjį remontą (keičiate tik dangą, nekeisdami gegnių).
- Nauja danga yra analogiško svorio arba lengvesnė už senąją (pvz., keičiate seną šiferį į skardą ar bitumines čereles).
O kas, jei abejojate?
Jei jūsų situacija yra tarpinė ir nesate tikri, ar jūsų planuojami darbai neperžengia paprastojo remonto ribų, geriausia apsidrausti.
- Kreipkitės į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių. Specialistai, įvertinę jūsų situaciją, suteiks tikslią informaciją. Konsultacija dažniausiai nieko nekainuoja, bet apsaugo nuo didelių problemų.
- Pasitarkite su kvalifikuotu architektu ar konstruktoriumi. Jie gali profesionaliai įvertinti būsimus darbus ir patvirtinti, kokiai remonto kategorijai jie priklauso.
Išvada: Riba tarp paprastojo ir kapitalinio remonto yra laikančiosios konstrukcijos. Jų neliečiate – galite būti ramūs. Jas keičiate – leidimas būtinas. Visada geriau būti tikriems, todėl nebijokite pasikonsultuoti. Tai pats pigiausias būdas išvengti brangiai kainuojančių teisinių problemų ir baudų.