Žalias, aksominis samanų kilimas ant stogo kai kam gali atrodyti romantiškai ir suteikti namui senovinį, pasakišką įvaizdį. Tačiau ar iš tiesų tai tik nekalta gamtos puošmena? Specialistų ir stogų dangų gamintojų nuomonė vieninga – samanos yra vienas didžiausių stogo priešų, tyliai ir lėtai trumpinantis jo tarnavimo laiką.

Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kodėl jos atsiranda, kokią žalą daro ir kaip efektyviai bei ilgam laikui su jomis atsisveikinti.

Kodėl ant stogo auga samanos?

Samanos – primityvūs augalai, kuriems nereikia šaknų, o tik kelių esminių sąlygų, kurių ant daugelio stogų yra apstu:

• Drėgmė: Tai svarbiausias faktorius. Samanos klesti ten, kur paviršius ilgai išlieka drėgnas.
• Šešėlis: Būtent todėl dažniausiai apželia šiaurinė stogo pusė, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai ir kuri lėčiausiai džiūsta po lietaus. Arti augantys aukšti medžiai taip pat meta šešėlį ir skatina samanų augimą.
• Šiurkštus paviršius: Senos betoninės čerpės, beasbestis šiferis ar kitos porėtos dangos yra idealus pagrindas samanų sporoms įsitvirtinti. Ant slidaus, naujo skardos lakšto joms „įsikibti“ kur kas sunkiau.

Ar samanos kenkia stogui? Tikrai taip.

Romantiškas samanų vaizdas slepia kelias rimtas grėsmes jūsų stogui:

• Nuolatinė drėgmė: Samanų gniužulai veikia kaip kempinė, sulaikydami vandenį. Nuolatinis sąlytis su drėgme skatina bet kokios dangos irimą ir koroziją.
• Ardymas šalčio ciklais: Žiemą samanose susikaupęs ir užšalęs vanduo plečiasi. Šis ledas veikia kaip pleištas, ardydamas dangos paviršių, didindamas mikroįtrūkimus. Tai ypač pavojinga čerpiniams ir šiferio stogams.
• Užkemšami latakai: Vėjo ir lietaus nuplėšti samanų kuokštai keliauja tiesiai į lietaus nuvedimo sistemą, suformuodami kamščius ir sutrikdydami vandens nutekėjimą.
• Prastas estetinis vaizdas: Kad ir kaip poetiškai atrodytų, apžėlęs stogas sudaro apleisto ir neprižiūrėto namo įspūdį.

Samanų naikinimas: 3 pagrindiniai būdai

Kova su samanomis vyksta dviem etapais: pirma pašaliname esamas, po to naikiname sporas, kad neataugtų.

1. Mechaninis valymas. Tai pirmasis žingsnis. Samanos grandamos specialiais gremžtukais (jokiu būdu ne metaliniais, kad nepažeistumėte dangos) arba šepečiais su standžiais šeriais. Galima naudoti ir aukšto slėgio plovyklą, tačiau labai atsargiai – per stipri srovė gali pažeisti senesnę dangą ar išplauti pabarstus iš bituminių čerelių.

2. Cheminis apdorojimas. Po mechaninio valymo ant stogo lieka akimi nematomos sporos. Joms sunaikinti naudojami specialūs herbicidai – priemonės nuo samanų. Jos purškiamos ant sauso stogo paviršiaus ir paliekamos veikti. Geriausia šį darbą atlikti debesuotą, bet nelietingą dieną.

3. Profesionalų paslaugos. Jei neturite laiko, galimybių ar tiesiog bijote dirbti aukštyje, visada galite pasamdyti profesionalus. Jie turi visą reikalingą įrangą, saugos priemones ir žino, kokias priemones geriausia naudoti konkrečiai jūsų dangai.

Prevencija: kaip apsisaugoti ateityje?

Sutvarkius stogą, svarbu imtis priemonių, kad samanos negrįžtų.

• Varinės juostos. Tai viena efektyviausių prevencinių priemonių. Prie pat stogo kraigo per visą ilgį montuojama speciali varinė juosta. Su lietumi reaguojantis varis išskiria jonus, kurie yra toksiški samanoms ir dumbliams. Su vandeniu tekėdami žemyn, jie neleidžia joms augti.
• Reguliarus medžių genėjimas. Apgenėkite šakas, kurios meta šešėlį ant stogo. Daugiau saulės – mažiau drėgmės ir mažiau samanų.
• Periodinis valymas. Neleiskite samanoms įsiveisti. Kartą per metus, rudenį, išvalykite latakus ir apžiūrėkite stogą, pašalindami pirmuosius samanų židinius.

Išvada: Taigi, atsakymas į klausimą „valyti ar palikti?“ yra vienareikšmiškas – valyti ir naikinti. Reguliari stogo priežiūra ir kova su samanomis yra ne estetikos, o jūsų namo ilgaamžiškumo klausimas. Laiku pašalintos samanos padės išvengti kur kas didesnių išlaidų stogo remontui ateityje.