Tvarkingas, trinkelėmis grįstas takelis ar kiemas – tai ne tik patogumas, bet ir namo vizitinė kortelė. Tačiau ne kartą teko matyti nusėdusius, „išsibangavusius“ ar piktžolėmis apaugusius trinkelių plotus. Beveik visada dėl to kalta viena esminė priežastis – netinkamai paruoštas pagrindas.

Šiame straipsnyje atskleisime profesionalų paslaptis: kaip teisingai paruošti pagrindą ir kokias klaidas būtina aplenkti, kad jūsų trinkelės nepriekaištingai tarnautų dešimtmečius.

Svarbiausia dalis – pagrindo paruošimas (90% sėkmės)

Daugelis klaidingai mano, kad svarbiausia yra gražiai sudėlioti trinkeles. Iš tiesų, pačios trinkelės yra tik apdailos sluoksnis. Visa ilgaamžiškumo paslaptis slypi po jomis.

1. „Lovio“ kasimas. Pirmasis žingsnis – nukasti esamą augalinį grunto sluoksnį. „Lovio“ gylis priklauso nuo dangos paskirties:

• Pėsčiųjų takams: pakanka 20-30 cm gylio.
• Lengvųjų automobilių aikštelėms: būtinas 40-50 cm gylis.

2. Geotekstilės klojimas. Iškasto „lovio“ apačioje klojama geotekstilė. Jos funkcija dvejopa: atskirti paruoštą pagrindą nuo esamo grunto (kad jie nesimaišytų) ir apsaugoti nuo piktžolių augimo iš apačios.

3. Skaldos pagrindas (laikantysis sluoksnis). Tai svarbiausias, svorį atlaikantis sluoksnis. Jam naudojama stambesnės frakcijos skalda (pvz., 0-45 mm). Skalda pilama palaipsniui, maždaug 10-15 cm storio sluoksniais, ir kiekvienas sluoksnis yra kruopščiai sutankinamas vibroplokšte. Būtent geras sutankinimas užtikrina, kad pagrindas ateityje nesės.

4. Atsijų sluoksnis (išlyginamasis). Ant sutankintos skaldos pilamas 3-5 cm storio smulkesnės frakcijos atsijų arba granito atsijų sluoksnis. Jo paskirtis – idealiai išlyginti paviršių prieš klojant trinkeles. Šis sluoksnis yra tik išlyginamas naudojant specialias liniuotes, bet netankinamas vibroplokšte.

Trinkelių klojimas ir galutiniai darbai

Trinkelių klojimas. Trinkelės klojamos tiesiai ant išlyginto atsijų sluoksnio. Pradėti reikia nuo tvirto krašto – namo sienos ar jau įbetonuoto borto. Lygumui palaikyti naudojami ištempti siūlai. Trinkelės dedamos viena šalia kitos, paliekant kelių milimetrų tarpus.

Suvibravimas. Suklojus trinkeles, visas plotas yra sutankinamas vibroplokšte (būtinai su guminiu padu, kad nepažeistumėte trinkelių paviršiaus). Šio proceso metu trinkelės tolygiai „įsisėda“ į atsijų sluoksnį.

Siūlių užpildymas. Galiausiai, tarpai tarp trinkelių užpildomi sausu ir švariu sijotu smėliu arba specialiomis modifikuotomis siūlių užpildymo medžiagomis. Užpildas tiesiog užšluojamas į tarpus. Po to plotas dar kartą lengvai suvibruojamas, kad užpildas gerai susigulėtų siūlėse ir „užrakintų“ trinkeles tarpusavyje.

TOP 3 klaidos, dėl kurių trinkelės „suvaikšto“

1. Per plonas pagrindas. Bandymas sutaupyti iškasant per seklų „lovį“ ir supilant per ploną skaldos sluoksnį. Toks pagrindas neatlaikys apkrovų ir po pirmos žiemos grindinys pradės sėsti.

2. Nepakankamas tankinimas. Kiekvienas skaldos sluoksnis privalo būti sutankintas vibroplokšte. Jei šis žingsnis praleidžiamas arba atliekamas atmestinai, pagrindas liks purus ir ilgainiui deformuosis.

3. Nėra bortų. Bet koks trinkelių plotas privalo būti įrėmintas tvirtais, įbetonuotais bortais. Jie atlieka atramos funkciją ir neleidžia kraštinėms trinkelėms „išvažiuoti“ į šonus.

Išvada: Kaip matote, trinkelių klojimas yra daugiau inžinerinis, o ne apdailos darbas. Kokybiškai paruoštas, gerai sutankintas ir tinkamais sluoksniais suformuotas pagrindas yra vienintelis garantas, kad jūsų kiemas atrodys nepriekaištingai ne vienerius metus. Negailėkite laiko ir pastangų pamatui – ir galėsite džiaugtis stabiliu ir ilgaamžiu grindiniu.