Užlipote į palėpę ir pastebėjote drėgnas dėmes ant gegnių, rasojančią stogo plėvelę ar net pelėsio pėdsakus? Prieš puolant į paniką ir kaltinant stogdengius dėl pratekančio stogo, verta žinoti – dažniausiai kaltininkas yra ne vanduo iš išorės, o kondensatas, susidarantis iš vidaus.
Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kodėl palėpėje kaupiasi drėgmė ir kokie yra efektyviausi būdai šiai brangiai kainuojančiai problemai spręsti.
Kas yra kondensatas ir kodėl jis susidaro?
Kondensatas – tai procesas, kai šiltas ir drėgnas oras susiduria su šaltu paviršiumi ir virsta vandens lašeliais. Jūsų namuose nuolat gaminama drėgmė: kvėpuojant, gaminant maistą, prausiantis. Šis šiltas ir drėgnas oras kyla į viršų. Jei jis randa kelią į šaltą palėpę, jis neišvengiamai kondensuojasi ant šalčiausių paviršių – stogo plėvelės, vinių ar medinių konstrukcijų.
Pratekėjimas ar kondensatas: kaip atskirti?
- Pratekėjimas dažniausiai pasimato po lietaus ar tirpstant sniegui. Vandens žymės būna lokalizuotos vienoje vietoje, dažnai su aiškiais pratekėjimo takeliais.
- Kondensatas paprastai pasiskirsto po visą stogo plotą. Rasos lašeliai ant plėvelės ar šerkšnas ant vinių šaltą rytą – tai akivaizdūs kondensato požymiai. Drėgmės problema ypač išryškėja šaltuoju metų laiku.
Trys pagrindinės kondensato priežastys
Beveik visada kondensatas palėpėje atsiranda dėl vienos iš trijų (arba visų kartu) priežasčių:
1. Nesandarus apšiltinimo sluoksnis. Tai pati dažniausia priežastis. Šiltas oras iš gyvenamųjų patalpų randa kelią į palėpę pro nesandarias garo izoliacinės plėvelės siūles, netinkamai užsandarintas vietas aplink kaminą, laidus ar palėpės liuką. Net ir menkiausias plyšelis veikia kaip greitkelis šiltam ir drėgnam orui.
2. Prasta palėpės ventiliacija. Palėpė privalo būti gerai vėdinama, kad į ją patekusi drėgmė galėtų laisvai pasišalinti. Jei ventiliacinės angos karnizuose ar kraige yra per mažos, užkimštos arba jų visai nėra, drėgmė kaupiasi ir kondensuojasi.
3. Šilumos nuotėkis. Šiluma į palėpę gali patekti ne tik su oru, bet ir per prastai izoliuotus elementus. Pavyzdžiui, neapšiltintas palėpės liukas, į palėpę išvesti neizoliuoti rekuperatoriaus ortakiai ar net į lubas įmontuoti šviestuvai gali tapti šalčio tilteliais ir šilumos nuotėkio šaltiniais.
Kaip spręsti problemą?
Sprendimas priklauso nuo priežasties.
- Jei kalta nesandari garo izoliacija: Tai sudėtingiausias atvejis. Reikia rasti visas nesandarias vietas ir jas kruopščiai užsandarinti specialiomis juostomis. Kartais, norint atlikti darbą kokybiškai, tenka ardyti dalį vidaus apdailos.
- Jei problema – ventiliacijos trūkumas: Reikia įrengti arba padidinti esamas ventiliacijos angas. Dažniausiai montuojami ventiliaciniai kaminėliai stogo plokštumoje, įrengiamas ventiliuojamas kraigas ir užtikrinamas oro patekimas per pastoges.
- Jei problema – šilumos nuotėkis: Būtina papildomai apšiltinti visus elementus, pro kuriuos šiluma patenka į palėpę – palėpės liuką, ortakius ir pan.
Išvada: Kondensatas palėpėje yra rimtas signalas apie problemas namo „sumuštinyje“. Ignoruojama drėgmė ilgainiui sukels pelėsį, pažeis medines konstrukcijas ir pareikalaus brangaus remonto. Svarbiausia – teisingai identifikuoti problemos šaltinį. Jei nesate tikri, visada geriau pasikonsultuoti su patyrusiu statybų specialistu ar energetinio audito ekspertu, kuris padės rasti efektyviausią sprendimą.
