Vandens lašėjimas nuo lubų ar tamsi, drėgna dėmė palėpės kampe – tai vaizdas, galintis sugadinti nuotaiką bet kuriam namo savininkui. Stogo pratekėjimas yra rimtas signalas, kurio ignoruoti negalima. Tačiau prieš kviečiant meistrus ir ruošiantis didelėms išlaidoms, svarbu pabandyti nustatyti problemos šaltinį.

Šiame straipsnyje pateiksime praktiškus patarimus, kaip žingsnis po žingsnio tapti stogo detektyvu ir surasti tikrąją pratekėjimo priežastį.

1. Pradėkite nuo vidaus: kur yra dėmė?

Pirmasis žingsnis – atidžiai apžiūrėti pratekėjimo vietą iš vidaus. Užlipkite į palėpę su geru prožektoriumi ir apžiūrėkite medines konstrukcijas virš drėgnos dėmės. Vanduo retai kada teka tiesiai žemyn. Dėl nuolydžio jis gali keliauti gegnėmis ar plėvele kelis metrus nuo tikrosios skylės.

Ieškokite vandens paliktų pėdsakų: patamsėjusios medienos, supelijusių vietų, vandens lašų ant plėvelės. Tai padės susiaurinti paieškos lauką. Jei palėpė neįrengta, darbas paprastesnis. Jei įrengta mansarda, paieška sudėtingesnė ir gali tekti ardyti dalį vidaus apdailos.

2. Penkios dažniausios pratekėjimo priežastys išorėje

Nustačius apytikslę problemos zoną, laikas lipti ant stogo (jei tai daryti yra saugu!) arba bent jau atidžiai jį apžiūrėti žiūronais. Štai penkios dažniausios kaltininkės:

a) Pažeista stogo danga. Tai akivaizdžiausia priežastis. Ieškokite įskilusių čerpių ar šiferio lakštų, atsilaisvinusių skardos lakštų, gilių įbrėžimų ar skylių, kurias galėjo palikti nukritusi šaka ar netinkamai įsuktas sraigtas.

b) Problemos aplink kaminą. Kaminas yra viena sudėtingiausių ir rizikingiausių vietų. Dažniausiai vanduo prateka ne per patį kaminą, o per jo ir stogo dangos sandūrą. Patikrinkite skardinimo elementų būklę, ieškokite atšokusio hermetiko, korozijos pažeistų vietų.

c) Nesandarūs stoglangiai. Kaip ir kaminas, stoglangis yra potencialus pratekėjimo šaltinis. Atidžiai apžiūrėkite sandarinimo tarpines aplink jį. Laikui bėgant, jos gali sutrūkinėti, atšokti nuo dangos. Taip pat patikrinkite paties stoglangio rėmo ir stiklo paketo sandarumą.

d) Užsikimšusios arba pažeistos įlajos. Stogo įlaja – tai vidinis stogo kampas, kur susiduria du šlaitai. Tai vieta, kuria teka didžiausias vandens kiekis. Jei įlaja užsikimšusi lapais ar kitomis šiukšlėmis, vanduo gali persipilti per jos kraštus ir patekti po stogo danga.

e) Ventiliacijos kaminėlių ir kitų elementų sandūros. Bet koks elementas, „praduriantis“ stogo dangą – ar tai būtų ventiliacijos išvadas, ar antenos laikiklis – yra potenciali pratekėjimo vieta. Būtina patikrinti visų šių elementų sandarinimo manžetų būklę.

3. Vandens testas: kai niekas nepadeda

Jei vizualiai aptikti problemos nepavyksta, galima atlikti vandens testą. Tam reikės pagalbininko ir sodo laistymo žarnos. Vienas žmogus lieka viduje ir stebi probleminę vietą, o kitas iš išorės palaipsniui laisto skirtingas stogo zonas, pradėdamas nuo apačios ir kildamas aukštyn. Kai viduje pasirodo vanduo – tikrasis pratekėjimo šaltinis rastas.

Svarbu: Neliekite vandens iškart ant viso stogo. Pradėkite nuo apačios, pavyzdžiui, nuo stoglangio apačios, tada pereikite prie jo šonų, galiausiai – viršaus. Taip tiksliai nustatysite, kuri sandūros vieta yra nesandari.

Ką daryti radus problemą?

Smulkius pažeidimus, pavyzdžiui, įskilusią čerpę ar nedidelį nesandarumą, kartais galima sutvarkyti ir patiems, naudojant specialius stogo hermetikus ar pakeičiant pažeistą elementą. Tačiau jei problema rimtesnė, susijusi su skardinimo darbais ar sudėtingomis sandūromis, visada geriau kviesti profesionalų stogdengį.

Išvada: Stogo pratekėjimas – tai ne pasaulio pabaiga, o problema, kurią galima išspręsti. Svarbiausia – veikti greitai, nuosekliai ieškoti priežasties ir nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Jūsų pastangos šiandien apsaugos namus nuo kur kas didesnės žalos rytoj.